kepti kaštainiai, kvepiantys kava
Skaičiau, kad viduramžiais kaštainiai buvo laikomi vargšų maistu (nes buvo pigūs, galėjai prisirinkti jų pats; lengvai paruošiami – pakako užžerti žarijomis, kad apskrustų; ir maistingi – tiek vieni patys, tiek sumalti, vartojami kepiniams). Vėliau jie krito į akį ir skrandį Karaliui Saulei, tik ne bet kokie pajuodėliai, ištraukti iš pelenų, o cukruoti: nulupti ir ilgai verdami cukraus sirupe, kol tapdavo blizgūs, kaip tos iš Luvro nukniauktos brangenybės, nors imk ir inkrustuok karūnas. Kaštainius dar padengdavo cukraus glazūra ir liokajai, sudėję juos į kiniško porceliano dubenis, skubėdavo maloninti ekstravagantiškosios Jo Didenybės, garsėjusio meile maistui ir saldumynams, skonio receptorių. (Istorinis rakursas: smaguriui karaliui, nesulaukusiam nė 50-ies, buvo taip prastai su dantų higiena ir jų sveikata, kad teko pašalinti beveik visus viršutinius dantis. Maža to, nezgrabnas chirurgas sugebėjo prakiurdyti jo gomurį, taip sukurdamas nuolatinę ertmę, jungiančią burną su nosimi. Chirurgui greičiausiai baigėsi liūdnai, bet tik vieną kartą, o štai Jo Šviesybei visą likusį ilgą gyvenimą bene kaskart valgant maistas ir gėrimai tiesiogine to žodžio prasme išlįsdavo pro nosį… Istorijos moralas – du žodžiai: dantų higiena. Kompetentingas chirurgas irgi ne pro šalį.) Viktorijos laikų Anglijoje kepti kaštainiai tapo šaltojo meto ir Kalėdų tradicija, kai gatvės prekeiviai iš pradžių Londone, vėliau ir už Lamanšo, ėmė jais prekiauti, siūlydami praeiviams maišelį šilumos ir jaukumo.
Ar reikia priminti, kad lietuviški kaštonai netinka net kiaulėms? Rimtai – jie nuodingi, todėl verčiau iš jų konstruoti šleivokus žmogelius su galūnėmis iš degtukų ar naudoti už dekoracijas skaidriose vazose (kol dar gražūs ir blizgūs). Dabar pats sezonas valgomųjų kaštainių, su kuriais kažkada kepiau ir pyragą, ir viriau rizotą. Visada maniau, kad tvirtiems, nesupelijusiems (o tokių pas mus nusipirkti galima kaip nėr kas daryt ir pelėsį, deja, aptiksi tik išlukštenęs) keptiems kaštainiams nieko pernelyg netrūksta, kol neparagavau jų, aplietų saldžiu kava kvepiančiu sviestu ir pabarstytų druskos kristalais. Labai patiko. Jei patiks ir jums – susirašom :)
R E C E P T A S
Kepti kaštainiai su kava kvepiančiu sviestu
per 30 min.
200 g kaštainių
30 g sviesto
1 šaukštelis medaus
1 šaukštelis tirpios kavos
druskos kristalų
1. Kaštainius užpilk verdančiu vandeniu ir palik kelioms minutėms – suminkštės lukštas.
2. Vandenį nupilk, kaštainius nusausink. Laikydamas po vieną kaštainį, padėtą ant virtuvinio rankšluosčio, kad būtų stabiliau, aštriu peiliu įpjauk X ženklą. Labiausiai pasiteisina peilis duonai pjauti :)
3. Kaštainius sudėk į kepimo formą ir iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepk apie 20-25 min., kol prasivers.
4. Kaštainiams baigiant kepti, ištirpink sviestą su medumi, sudėk tirpią kavą, išmaišyk ir trumpai pakaitink.
5. Ištrauktus kaštainius (gali perdėti į lėkštę) iškart užpilk karštu kvapniu sviestu (stenkis pilti į atviras kaštainių ertmes) ir apibarstyk druskos kristalais. Palik pastovėti kelias minutes ir skanaus!
